meilelis

meilẽlis, -ė smob. (2); CI1199 mylimasis, mylimoji: Tavo sūnus meilẽlis penėtas, iššertas, gerai jau lempa, nenoria jeib kaip ėsti J. Eš mylimui (paraštėje meileliui) manam pagiedosiu giesmę BBIz5,1. Meileliai, mylėkime vienas antrą BB1JnL4,7.

◊ jeru (o) meilẽliau! Šts reiškiant nusistebėjimą: Kad ten parugys prižėlęs, o meilẽliau! Slnt.